Metalo Detektoriu rūšys
VLF detektoriai (Very Low Frequency – labia žemo dažnio).
Siūstuvas Metalo detektoriaus ritėje (kitaip dar vadinama antena) yra suvyniotas laidas, vadinamas siustuvo rite, elektros srovė, tekėdama šia apvija sukuria magnetinį lauką, srovės kryptis keičiasi tūkstančius kartų per sekundę ir charakteristika „darbinis dažnis“ reiškia kiek kartų srovės kryptis pasikeičia iš „pagal laikrodžio rodyklę“ į „prieš laikrodžio rodyklę“. Kada srovė teka viena kryptimi magnetinis srautas nukreipiamas į žemę, kada priešinga – į priešingą pusę, t.y. nuo žemės (kaip šiaurės ir pietų poliai magnete). Bet kokiame metaliniame (arba net laidžiame elektrai) objekte, esančiame šalia dėl tokių magnetinio lauko kitimų susiformuoja srovės, daug kuo panašios į tekančias ritėje ir sukuriančios savo magnetinį lauką, kurio kryptis priešinga siustuvo ritės sukurtajam.
Imtuvas Ritėje yra dar viena apvija – imtuvo, pagaminta taip, kad kaip galima daugiau sumažintų siustuvo ritės įtaką, tam naudojami specialūs metodai, o pašalinis magnetinis laukas iš metalinio objekto jau indukuos šioje ritėjesrovę, kurią galima sustiprinti ir apdirbti elektronika, prieš tai atskyrus siustuvo signalą.
Suminis priimtas signalas paprastai atsiranda su tam tikru uždelsimu, šis uždelsimas paaiškinamas tuo, kad laidūs objektai turi savybę priešintis ir srovei (rezistyvumas) ir jau sukurtos srovės kitimui (induktyvumas). Šis uždelsimas vadinamas „faziniu postūmiu“ . Didžiausią fazinį postūmį duos dideli sunkus objektai pagaminti iš gerų laidininkų, tokių kaip auksas, sidabras, varis. Mažesnis fazinis postūmis charakteringas didesnį rezistyvumą turintiems metalams, taip pat ploniems, mažiems objektams. Medžiagos, turinčios mažą srovės pralaidumą arba visai jos nepraleidžiantys taip pat gali sukurti stiprų signalą imtuve. Tai taip vadinami feromagnetikai. Feromagnetikai stipriai įsimagnetina pabuvę magnetiniame lauke. Daugelis dirvožemio tipų turi smulkių mineralų kruopelių, kurių sudėtyje yra geležies, kurie detektoriaus bus nustatomi kaip feromagnetikai. Metalo gaminiai (tokie kaip pasagų vinys) ir geležiniai dariniai, tokie kaip alaus kamšteliai,turi ir feromagnetikų ir magnetiškai laidžių savybių.
Čia nagrinėjame VLF detektorius, tai populiariausi šiuo metu ieškikliai , jiems taip pat priskiriami ir LF detektoriai (30 – 300 kHz)
Diskriminacija Kadangi signalas priimtas nuo kiekvieno objekto turi savo charakteringą fazinį poslinkį, tai atsiranda galimybė atskirti metalus pagal jų tipus, pavyzdžiui sidabrinė moneta duos daug didesnį fazinį poslinkį, nei aliuminė saga, taigi galima nustatyti detektorių taip, kad pirmuoju atveju jis duotų signalą, o antruoju tylėtų, taip informacija gali būti parodoma LCD ekrane arba rodykliniu prietaisu – mikroampermetru. Metalų atpažinimo procesas vadinamas diskriminacija (pažinimu, atskyrimu). Pati paprasčiausia diskriminacijos forma yra kada ritės magnetinio lauko veikimo zonoje atsiranda objektas, kurio fazinis poslinkis viršija nustatytą (reguliatoriumi paties operatoriaus), deja detektoriai, turintys tokią diskriminaciją nesuveiks kai kurioms monetoms ir daugumai juvelyrinių dirbinių, jei jų diskriminacijos lygis nustatytas kaip „aukštas“( paprastai šis nustatymas naudojamas ignoruoti aliuminėms sagoms ar vaistų pakuotėms
Labiau vykusi schema yra taip vadinama „diskriminacija su diapazono išskyrimu“ (NOTCH). Tokie detektoriai reaguoja objektus į nustatytame dažnio diapazone (pavyzdžiui diapazonas „nikelio monetos – žiedai“ ir nereaguos į didesnio fazinio poslinkio objektus (sagos, vaistų pakuotės), taip pat į mažesnio, nei nustatytas fazinio poslinkio objektus (geležis, folija). Labiau pažengę detektoriai turi keletą programuojamų diapazonų, pavyzdžiui Whites spectrumXLT turi 191 programuojamą diapazoną.
Detektoriai gali turėti skirtingūs informacijos vaizdavimo įrenginius, tai ir rodyklinis indikatorius ir skystų kristalų ekranas, šviesos diodai (spinduoliai) ir kitokius, padedančius geriau identifikuoti objektą. Tai leidžia operatoriui geriau nuspręsti ar verta kasti ar ne (nepasitikint vien tik garsu).
Metalo tipą galima įvertinti jo santykiniu koeficientu tarp jo induktyvumo ir savojo rezistyvumo. Tai nustatoma pagal signalo uždelsimą – fazinį poslinkį, gautą iš tiriamojo objekto. Elektroninė schema, tirianti šį procesą vadinama faziniu detektoriumi, paprastai detektorius turi du tokius detektorius, kurie matuoja signalą perstumtą viena nuo kito ¼ bangos arba 90˚. Šie kanalai santykinai vadinami X ir Y kanalais, trečiasis demoduliacinis kanalas vadinamas G, gali būti nustatytas taip, kad jo reakcija į bet kokį signalą su pastoviu faziniu poslinkiu, lyginant su siustuvo signalu (pavyzdžiui dirvožemis) būtų sumažinta iki nulio, tai reikalinga tam, kad atskirti dvi signalo dedamąsias: signalas nuo objekto ir signalas nuo tiriamojo objekto ir nustatyti labiausiai tikėtiną objekto tipą.
Kai kurie detektoriai turi mikroprocesorių šių trijų kanalų signalų apdirbimui ir labiausiai tikėtino objekto tipo nustatymui. X ir Y kanalų parodymų, nepriklausomai nuo G kanalo parodymo, yra tam tikras skaičius. Šį santykį lengviau rasti esant santykiniam randamų objektų (nuo ferito iki gryno sidabro) dalinimui 500:1. Signalas nuo geležiniui objektų gali stipriai keistis, judant ritei virš objekto, priklausomai kokioje jis padėtyje. Labai vertingi LCD ekranai, kurie rodo X ir Y santyki horizontalioje ašyje, o signalo amplitudę vertikalioje, pagal jų parodymus galima atskirti metalines šiukšles nuo vertingų objektų. Tokie ekranai vadinami SigmaGraph arba Godograph.
Grunto balansas Kaip anksčiau jau buvo kalbėta, dauguma dirvožemių savo sudėtyje turi mineralų su geležies kruopelėmis, taip pat jie gali turėti elektrinį laidumą dėl juose esančių druskų, todėl dirvožemio signalas gali būti net iki 1000 kartų stipresnis, nei metalo esančio po žeme, laimei dirvožemio fazinis poslinkis yra daugmaž pastovus didelėje teritorijoje. Įmanoma sukonstruoti ieškiklius, kad jų parodymai neisikeistų pakėlus ritę nuo žemės arba praeinant virš duobės, apie tokiuos ieškiklius kalbama: „nustatytas nejausti dirvožemio“. Geras grunto balansas leidžia gana tiksliai nustatyti kiek giliai yra objektas ir jo padėtį.Jei renkatės režimą „visi metalai (all metal)“ – režimą be metalų diskriminacijos, tai grunto balansas ypatingai svarbus. Grunto balansavimas dažniausiai atrodo taip: operatorius nuleidžia ir pakelia ritę, tuo pat metu nustatinėdamas reguliatorių, kol gauna nekintantį signalą. Nors šis metodas gana efektyvus, tačiau daugeliui vartotojų atrodo nesuprantamas. Brangesni detektoriai turi automatinį grunto balansą, tai įgyvendinama išmatavus signalą su nuleista ir su pakelta rite, patys gudriausi detektoriai turi automatinį pastovų grunto balansą, taigi jūs net nepajausite, kai pereisite nuo vienokio prie kitokio grunto, tai vadinama „sekantis grunto balansas (tracking ground balance)“. Geri ieškikliai leidžia dirbti visą dieną be papildomo grunto balanso nustatymo.Tačiau įspėjimas: daugelis, ypač pigesnių, ieškiklių su automatiniu arba sekančiu grunto balansu gamintojo yra nustatyti vienam fiksuotam lygiui! Tai šiek tiek primena situaciją, jei jūsų automobiliui akseleratoriaus pedalą privirintų prie dugno „vidutinėje padėtyje“ ir pasakytų, kad jūsų mašina turi šiuolaikinę kruizo kontrolės sistemą J.
Dinaminis ir statinis režimai (motion/ non-motion modes) Nors grunto signalas gali būti daug stipresnis už metalo signalą, jis beveik visada pastovus, o metalo signalas ,kada virš jo praslenka ritė staigiai išauga iki maksimalaus, o paskui vėl nukrenta, kai ritė praeina virš objekto, tai leidžia atskirti metalo tipą ne pagal signalo amplitudę, o pagal signalo kitimo greitį, tai vadinamas dinaminis režimas (motion mode), svarbesnis šio metodo panaudojimas – dinaminė diskriminacija. Jei norite išskirti signalą, pakankamą objekto identifikavimui, nepakanka vien tik grunto balanso, reikia į objektą pažiūrėti dviem skirtingais kampais, viename taške eliminuojamas grunto poveikis, kitame gaunamas grunto ir metalo signalu mišinys, dinaminis režimas kaip tik ir igalina visiškai atsikratyti grunto signalo. Šiuo metu dauguma detektoriu reikalauja pastovaus ritės judėjimo, tam , kad efektyviai pažinti metalą, tačiau tai – ne bėda, juk vistiek visą laiką ritė yra judinama. Jei suradote objektą naudodami dinaminę diskriminaciją ir norite nustatyti tikslesnę objekto vietą, kad tuščiai nekasti, jei jūsų detektorius turi gylio matuoklį, norėsite sužinoti ir gylį, tada jūs naudosite režimą „all metal“ tada jau nebereikia judinti ritės pastoviai, o tik tam, kad tiksliai nustatyti centrą, kur guli objektas, kitaip tariant nebereikalingas greitis, kuriuo buvo judinama ritė, taigi režimas „all metal“ dar vadinamas statiniu (non motion) arba „normal mode“ dar kartais „D.C. mode).
Reklaminiuose bukletuose dažnai būna keletas punktų, galinčių išmušti jus iš vėžių. Kai kurie detektoriai turi funkciją „SAT-self adjustment trshold“, kuri lėtai padidina arba sumažina audio išėjimo galią, užtikrinantį tykų, bet atskiriamą „ribos“ signalą. Tai leidžia užglaistyti pakitimus, atsirandančius pasikeitus gruntui arba blogai sureguliavus grunto balansą, šis „autopasireguliavimas“ gali būti greitas ir lėtas, priklausomai nuo ieškiklio, tačiau, kalbant rimtai, ši funkcija stipriai įtakoja dinaminį režimą, todėl dažnai galima perskaityti reklamą, kur rašoma apie detektorius , turinčius tikrąjį statinį režimą (true non-motion mode), kas iš tikrųjų reiškia „all metal“ režimą be autopasiderinimo. Kitas dalykas – kai kurie diskriminatoriai leidžia taip nustatyti suveikimo ribą, kad diskriminatorius pradeda reaguoti į visus metalus, kitaip tariant tai diskriminatoris, kuris nebeskiria metalų, tai kažkas panašaus į „all metal“ režimą, šis režima dar vadinamas „zero disk“
Mikroprocesoriais valdymas. Mikroprocesorius- tai sudėtinga elektroninė schema, atliekantis visas logines, aritmetines, valdymo funkcijas. Instrukcijų eiliškumas, įrašytas i atmintį vadinamas programa ir atliekamas procesoriaus viena po kitos. Per sekundę procesorius gali atlikti milijonus operacijų. Pradėjus naudoti mikroprocesorius labai išplėtė galimybes. Anksčiau atsiradus naujai funkcijai detektoriuje atsirasdavo papildomi mygtukai, po kiek laiko valdymas, savikaina ir dydis nebetilpo į jokius rėmus. Mikroprocesorius, LCD ekranas ir miniatiūrinė klaviatūra tapo šios problemos sprendimu. Praktiškai daugybė naujų funkcijų gali būti įrašyta į įrenginį ir jo išvaizda ar gabaritai nepasikeis. Keičiant funkcijas žingsnis po žingsnio galima nustatyti ieškiklį pagal savo skonį. O kas jei jūs niekada neisnaudojote tokiu sudėtingu prietaisu? Čia ir yra mikroprocesorinio įrenginio unikalumas – jums ir nereikia nieko nustatinėti, įjungus detektorių jis nusistato pagal jau įvestus parametrus, vartotojui to net nežinant, galima tiesiog išsirinkti iš meniu režimą „monetos“ ir įrenginys pats padarys reikalingus nustatymus. Mikroprocesorius taip pat leidžia geriau pažinti metalus generuodamas daugybę skirtingų garsų ir išvesdamas informaciją į ekraną, taip pagreitina operatoriaus darbą, išvengiant bereikalingų kasinėjimų.